Zu litauisch laigonas ‘Bruder der Braut’, lettisch līgava ‘Braut’

Bernd Gliwa,

Daiva Šeškauskaitė

Abstrakt
(On Lithuanian laigonas ‘brother of the bride’, Latvian līgava ‘bride’). Both old fashioned words have been subject of several different etymological readings. The present paper focusses on semasiology and the context of custom and ritual background. In Latvian and Lithuanian folklore the bride is compared with the Sun. Lithuanian tekėti means ‘course (sun), flow (river)’ and ‘marry (about a woman)’. Consequently, the marriage equals the solsticium. Latvian līgava ‘bride’, līgot ‘stagger, sway; course (sun); celebrate St. Johannis (summer solsticium)’, Lith. lingti ‘swing’ are reflexes of the zero grade of IE *leig- ‘to jump’ with generalized n-infix. For Lith. laigonas an initial meaning as ‘bridesman’ is suggested, the one who leads the bride. 
Słowa kluczowe: etymology, Lithuanian, Latvian, kinship, custom
References

Buivydienė, R. 1997. Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

BW – Baron, K., Wissendorf, H. 1894–1915. Latviju dainas I-VI. Jelgava. (Zitiert nach http://www.dainuskapis.lv)

C – Anonymus o.J. (ca. 1680) Clavis Germanico-Lithvana. ManuskriptFaksimile in: Ivaškevičius, A. (Hrsg.) 1995. Clavis Germanico-Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių lietuvių kalbų žodynas. 1–4. Vilnius: Mokslo ir en­ci­klo­pedijų leidykla..

Eckert, R. 1995. Baltisch-slawische Parallelen aus der Folklore. Res Balticae 1995. 99–114.

IEW – Pokorny, J. 1994. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch I (3. Aufl.). Tübingen, Basel: Francke.

Kalvaitis, V. 1998. Prūsijos lietuvių dainos. Surinko Vilius Kalvaitis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. [Faksimile der Originalausgabe von 1905, Tilsit: E. Jagomastas mit identischer Paginierung].

LEV – Karulis, K. 1992. Latviešu etimoloģijas vārdnīca I-II. Rīga: Avots.

LEW – Fraenkel, E. 1962, 1965. Litauisches etymologisches Wörterbuch I–II. Heidelberg/Göttingen.

LEX – Anonymus o.J. Lexikon Lithuanicum. Faksimile in: Drotvinas, V. 1987. Lexicon Lithuanicum. Vilnius: Mokslas.

LIV – Rix, H. et al. 2001. Lexikon der indogermanischen Verben. Die Wurzeln und ihre Primärstammbildungen. (2. Aufl.). Wiesbaden: Dr. Reichert.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I-XX (1956–2002). Vilnius: Mintis, Mokslo ir enciklopedijos leidybos institutas, LKI.

ME – Mühlenbachs, K. 1923–1932. Lettisch-Deutsches Wörterbuch. Redigiert und fortgesetzt von J. Endzelīns, I-IV. Riga.

Sabaliauskas, A. 1990. Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas.

SD1 – Szyrwid, C. 1620. Dictionarium trium linguarum. Vilnius: Academia Jesu. Faksimile in: Pakalka, K. 1997. Senasis Konstantino Sirvydo žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos institutas.

SD3 = Szyrwid, C. 1642. Dictionarium trium linguarum. 3. leid. Vilnius: Academia Jesu. Faksimile in: Pakalka, K. 1979. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas.

SEJL – Smoczyński, W. 2007. Słownik etymologiczny języka litewskiego. Vilnius: VUL.

Šeškauskaitė D. 2001a. Sutartinės – senovės apeiginės giesmės. Kaunas: Dakra.

Šeškauskaitė D. 2001b. Rato simbolika ir šokis ratu (sutartinės apie amrčią). Darbai ir Dienos 25: 115–125.

Šeškauskaitė D. 2011. Erotika tautosakoje. Sargeliai: Kruenta.